Šventkmynių ( ajwain ) sėklos.
Tikrasis šventkmynis yra vienmetis žolinis augalas, priklauso skėtinių šeimai ir yra artimas paprastojo kmyno, kmyninio kumino ir krapo giminaitis. Spėjama, kad kilęs iš Artimųjų Rytų, galbūt iš Egipto, dėl to galima sutikti šiuos kmynus dar vadinant „Egipto kmynais“. Dabar plačiausiai auginamas Indijoje, šiek tiek – Irane, Egipte, Afganistane. Plačiausiai naudojami Indijoje ir jos kaimyninėse šalyse, taip pat Šiaurės Afrikoje ir Azijoje. Pagal aromatą galima būtų juos sutapatinti su čiobreliais, tik tai būtų kmyninė čiobrelio versija – ir šiek tiek subtilesnio nei čiobreliai aromato. Tikrojo šventkmynio eteris yra timolis (kaip ir čiobrelių), tik į kmynus panašiose (trumpesnėse) sėklose. Skonis – kartus ir gaižus, šildantis, intensyvus, panašus į kmyno ar kmyninio kumino, tačiau labai stiprus. Net mažas žiupsnelis šių kmynų gali nustelbti viso patiekalo skonį ir aromatą.
Tinka naudoti visur, kaip ir kmynai ar kmyninis kuminas, ypatingai tinka patiekaluose, į kurių sudėtį įeina pomidorai. Tikrasis šventkmynis yra garsaus prieskonių mišinio „berbere“ vienas iš ingredientų, retkarčiais įtraukiamas į garsaus indiškojo „curry“ prieskonių mišinio sudėtį. Paprastai naudojamas nemaltas, sėklomis. Indiškoje virtuvėje prieš naudojant visuomet skrudinamas sausoje keptuvėje arba karštuose riebaluose – aliejuje arba išvalytame lydytame svieste „ghee“. Indijoje jis plačiai naudojamas duonai ir duonos gaminiams kepti; čia garsi tikrojo šventkmynio duona – „ajwain ka paratha“. Juo taip pat gardinami užkandžiai, labai tinka prie šparaginių pupelių ir šakninių-gumbinių daržovių. Naudojamas lęšių, pupelių ir žirnių sriubose, košėse (taip vadinamuose „daluose“, nes paspartina virškinimą), o taip pat patiekaluose, sutirštintuose avinžirnių miltais.
