Quinoa (Chenopodium quinoa), tarti „kynva“ arba Bolivinė balanda. Tai Pietų Amerikoje augantis augalas, kurio vaisiai itin turtingi maistinėmis medžiagomis. Pietų Amerikoje tai labai svarbus maistui augalas jau daugiau nei 6000 metų. Auga Andų šlaituose iki 4000 m aukščio. Inkų laikais buvo garbinamas kaip šventas augalas - „javų motina“. Neseniai pradėtas auginti ir Šiaurės Amerikos kalnuotose vietovėse.
Kynvos augalas nepriklauso javams, tačiau jų vaisiai kulinarijoje traktuojami kaip grūdai. Juose yra apie 55 % angliavandenių, 12-18% baltymų, 5-6 % riebalų, 13-14% skaidulų, 9-10% vandens, 3% mineralų. Kynvoje yra subalansuotas rinkinys žmogui reikalingų amino rūgščių. Tai reiškia, kad skirtingai nuo kviečių bei ryžių, kynvos nereikia pildyti ankštiniais augalais, ji savaime yra visapusė maistinė kultūra! Joje gausu skaidulų, fosforo, magnio ir geležies. Lengvai virškinama. Dėl šių savybės kynva pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Prieš verdant reikia gerai nuplauti, kad pasišalintų kartokas apvalkalas (kartais jis būna pašalintas gamintojo). Ruošti panašiai kaip ryžius: virti pusę puodelio kynvos su vienu puodeliu vandens. Galima prieš verdant pakepinti. Išvirti grūdai tampa spiralės formos ir maloniai traška.

Grūdai būna juodi, tamsiai rudi, raudoni, rožiniai, gelsvi, balti. Balti ir didesni skaitomi geriausiais. Jei norime laikyti ilgiau nei mėnesį, reikia dėti į šaldytuvą.

Ekvadore užaugintas, Didžiojoje Britanijoje supakuotas ir sertifikuotas ekologiškas produktas.