KAS YRA  NEPAGEIDAUJAMOS REAKCIJOS Į MAISTĄ?

Imuninės (maisto alergija) ir neimuninės (maisto netoleravimas) kilmės reakcijos

Maisto sukeltos reakcijos skirstomos į toksines (čia neaptariamos) ir netoksines - imuninės (maisto alergija) ir neimuninės (maisto netoleravimas) kilmės reakcijas.

Terminas maisto alergija naudojamas apibūdinti reakcijas, kurias sukelia kitaip nepavojingas maistas ar maisto komponentai, ir kurios pasireiškia dėl organizmo apsauginės (imuninės) sistemos, todėl jos vadinamos imuninės kilmės reakcijomis. Medžiagos, sukeliančios šią nenormalią imuninės sistemos reakciją, vadinamos alergenais (pvz. karvės pienas, kiaušiniai ar žemės riešutai). Reakcijos, kurių atsiradimui imuninė organizmo sistema neturi įtakos, vadinamos maisto netoleravimu. 

           Klasifikacija pagal EAACI  rekomendacijas apie nepageidaujamas reakcijas į maistą 

Alergija maistui

Kaip matome iš diagramos, yra du skirtingi imuninių reakcijų, sukeliančių maisto alergiją, tipai:  reakcijos, dalyvaujant imunoglobulinui E (IgE) ir jam nedalyvaujant (be IgE). Kaip yra nustatyta, alerginės reakcijos į maistą, nedalyvaujant IgE, yra retos. Taigi, daugiausia rūpesčių sukelia  reakcijos, kuriose dalyvauja IgE. 

Alergenus, patekusius į organizmą, atpažįsta imuninė sistema. Ji pradeda gaminti tam tikrus su alergija susijusius antikūnus - imunoglobuliną E (IgE) . Šie IgE "prisikabina" prie putliųjų ląstelių, kurios ranamos visuose organuose, bet daugiausiai jų yra odoje, virškinamajame trakte ir kvėpavimo organų sistemoje.

Kai alergiškas žmogus valgo tam tikrą maistą, jo imuninė sistema yra stimuliuojama maiste esančių alergenų ir pradeda gaminti IgE antikūnus, specifinius tame maiste esantiems baltymams (alergenams), pvz. karvės pieno, kiaušinio ar žemės riešutų baltymams.

Alergenai reaguoja su IgE, prikibusiais ant ląstelių paviršiaus ir tos reakcijos pasekoje iš tų ląstelių išsilaisvina biologiškai aktyvios cheminės medžiagos, vadinamos mediatoriais. Geriausiai iš jų ištirtas histaminas.

Histaminas pažeidžia aplinkinius audinius, sukeldamas patinimą, pažeisto organų kraujagyslių spazmą ir gausią vandeningų gleivių gamybą. Šios reakcijos gali vykti bet kurioje organizmo vietoje, ne tik virškinamajame trakte, nes šie maisto alergenai žarnyne yra absorbuojami į kraują ir išnešiojami po visą organizmą. 

Maisto  alergiją, kurioje nedalyvauja IgE, sukelia kiti imuniniai mechanizmai, nukreipti prieš tam tikrą maistą (alergeną). 

Maisto netoleravimas

Maisto netoleravimo terminas naudojamas tuomet, kai apklausos duomenys ir/ar  provokaciniai testai rodo, kad simptomus sukelia maistas, bet nėra jokių duomenų , kad yra įtraukta imuninė sistema.

Maisto netoleravimas skirstomas į reakcijas, kuriose dalyvauja fermentai, farmakologines ir neaiškios kilmės. Farmakologines reakcijas sukelia tam tikros natūralios medžiagos - biogeniniai aminai, randami vyne ir vėžiagyviuose arba maisto priedai, tokie kaip konservantai, skonį ar spalvą suteikiantys priedai. Kada reakcijų atsiradimo mechanizmas nežinomas, jos vadinamos neaiškios kilmės reakcijomis, pvz. maisto priedų netoleravimo reakcija.

Kai kurios reakcijos, atsirandančios suvalgius kokio nors maisto, vadinamos psichosomatinėmis 

NEPAGEIDAUJAMŲ MAISTO SUKELTŲ REAKCIJŲ SIMPTOMAI 

Nepageidaujamos maisto sukeltos reakcijos gali pasireikšti vietiškai, pvz. žarnyne ar burnoje, arba jos gali būti išplitusios, pvz. dilgėlinė. Šios reakcijos į maistą skirstomos į imunines (maisto alergija) ir neimunines (maisto netoleravimas).

Nepageidaujamos maisto sukeltos reakcijos yra individualios ir gali būti ūmios arba lėtinės.

Tas pats maistas skirtingiems žmonėms sukelia skirtingus simptomus, o ir tam pačiam žmogui gali pasireikšti nevisuomet vienodi simptomai. 

Alerginės maisto sukeltos reakcijos 

Alerginės reakcijos į maistą, kurių išsivystyme dalyvauja IgE, paprastai prasideda po kelių minučių ar valandų, suvalgius dėl to "kaltą" maisto produktą (alergeną). Tačiau labai įsijautrinusiems žmonėms net ir liečiant ar užuodžiant tokį maistą gali pasireikšti alerginė reakcija.

Sunkiausia reakcija į maistą yra anafilaksija, o dažniausiai ji pasireiškia virškinimo trakto, kvėpavimo sistemos arba odos simptomais. Paprastai šie simptomai pasireiškia kartu.

Maisto alergijos vaidmuo atopinio dermatito išsivystymui nėra aiški, bet be jokios abejonės maisto alergenai, ypač vaikams, gali provokuoti atopinio dermatito pasireiškimą ar bent pasunkinti jau esantį bėrimą. 

IgE sukeltos alerginės reakcijos į maistą

Alerginėms reakcijoms į maistą, kurių išsivystime nedalyvauja IgE, priklauso maisto sukelti enterokolitas ir kolitas vaikams. Jų simptomai paprastai išnyksta pašalinus iš vaiko dietos karvės pieną, kviečių ar sojos baltymus. 

Anafilaksija yra sunkiausia viso organizmo (sisteminė) reakcija, kuomet skirtingose organizmo vietose pasireiškia alerginės reakcijos į maistą vienu metu. Labai maistui alergiškiems žmonėms anafilaksinę reakciją gali sukelti net ir ore esančios maisto alergenų dalelės. Anafilaksija - tai reakcija, išsivystanti dėl IgE antikūnių sukelto staigaus ir masyvaus daugybės mediatorių patekimo į kraujo apytaką. Šie mediatoriai sukelia stiprų niežulį, dilgėlinę, gerklų patinimą, bronchų spindžio susiaurėjimą, kraujospūdžio kritimą, sąmonės netekimą ir kartais netgi mirtį. Laikas, per kurį suvalgius maisto išsivysto ši reakcija, yra įvairus, tačiau paprastai ji pasireiškia kelių minučių bėgyje. 

Dažniausiai anafilaksiją sukelia žemės ir lazdyno riešutai, javų grūdai, jūros gėrybės, prieskoniai, salierai, kiaušiniai, pienas ir kai kurie vaisiai. Taip pat ir kiti maisto produktai, kurie vartojami skirtingose šalyse, gali sukelti šią reakciją.

Nedažna maisto sukeltos anafilaksijos forma yra maisto ir fizinio krūvio sukelta astma ar anafilaksija, kuri  išsivysto suvalgius tam tikro maisto (moliuskų, krevečių ar salierų) prieš kokį nors fizinį krūvį.

Kadangi maisto sukelta anafilaksija gali būti grėsminga gyvybei, asmenys, alergiški maistui, turėtų žinoti, kada ir kaip naudoti profilaktiškai vaistus bei mokėti susileisti adrenaliną (epinefriną), prasidėjus ūmiai sisteminei reakcijai, žinoti, kada naudoti antihistaminius vaistus. Galima įsigyti jau paruoštus injekcijai švirkštus su adrenalinu, pvz. Ana-Kit ar Epi-Pen. Šiais švirkštais paprasta naudotis ir asmeniui, turėjusiam anafilaksinę reakciją, reikėtų juos visuomet nešiotis su savimi. Be to tokiam asmeniui reikėtų nešiotis su savimi kortelę ar dėvėti apyrankę, kur būtų nurodyta, kam jis yra alergiškas. 

Maisto netoleravimo reakcijos

Neimuninės nepageidaujamos reakcijos į maistą skirstomos į fermentinį maisto netoleravimą, farmakologinės kilmės maisto netoleravimą ir kitas neaiškios kilmės reakcijas.
Šis maisto netoleravimas savo simptomais nesiskiria nuo maisto alergijos simptomų ir taip pat gali pasireikšti virškinamajame trakte, kvėpavimo sistemos organuose ir/ar odoje. 

Retos nepageidaujamos reakcijos į maistą

Labai retai nepageidaujamos reakcijos į maistą gali pasireikšti tik viename organe, pvz. nosyje.

Nėra įrodymų, kad maisto sukeliamos nepageidaujamos reakcijos yra hiperaktyvumo, lėtinio nuovargio sindromo, depresijos ir migrenos, raumenų ir sąnarių skausmų priežastis. Laboratoriniais tyrimais neįmanoma patikimai nustatyti maisto ir šių ligų priežastinio ryšio. 

PRODUKTAI, GALINTYS SUKELTI SIMPTOMUS 

Nors nepageidaujamas reakcijas gali sukelti praktiškai bet koks maistas, dėl daugumos reakcijų yra "kalti" keletas produktų. Tam tikro maisto produkto sukeliamų reakcijų dažnis priklauso nuo jo vartojimo dažnumo, pvz. Japonijoje labiau paplitusi alergija sojos pupelėms, o Skandinavijos kraštuose - alergija žuviai. Kukurūzai ir iš jų pagaminti produktai labai populiarūs JAV, todėl čia yra daug jiems alergiškų žmonių.
Vaikų amžiuje labiausiai yra paplitusi alergija pieno produktams, ypatingai karvės pieno, kadangi jis pradedamas vaikams duoti nuo mažų dienų, dažnai ir dideliais kiekiais. 

Produktai, galintys sukelti maisto alergiją 

Praktiškai  bet koks maistas gali sukelti IgE antikūnių gamybą, bet dažniausiai tai būna kiaušiniai, pienas, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir soja vaikams bei riešutai, žuvis ir vėžiagyviai  suaugusiems. Daugiau negu pusė vaikų, alergiškų karvės pienui, kiaušiniui ir sojai, "išauga" iš savo alergijos iki vienerių - trijų metų amžiaus. Alergija žuviai ir žemės riešutams paprastai trunka ilgiau, o alergija vaisiams ir daržovėms asmenims, alergiškiems žiedadulkėms, dažniausiai būna pastovi. Kai kurių maisto produktų, pvz. obuolio, alergenų aktyvumas gali būti lengvai sumažinamas juos šildant ar denatūruojant. Tačiau kiti alergenai, pvz. pieno ar žuvies, yra atsparūs denatūracijai, vykstančiai verdant ar virškinant maistą. Žinomi tik keli IgE sukeltos alerginės reakcijos į maisto priedus atvejai. 

Nuo IgE nepriklausančias maisto alergines reakcijas gali sukelti pienas, soja, taip pat ir kiaušinis bei kiauliena. Šias reakcijas sukelia ir maisto priedai. 

Įsijautrinimas tam tikriems vaisiams ar daržovėms dažnai yra susijęs su įsijautrinimu kitiems produktams iš tos pačios ar giminingos botaninės šeimos. Dažniausiai kryžminės reakcijos pasitaiko tarp įvairių riešutų, obuolių ir kriaušių, bulvių ir morkų; melionų, arbūzų ir pomidorų; persikų, abrikosų, slyvų ir vyšnių.
Kitos kryžminės reakcijos būna tarp maisto ir įkvėpiamų (aeroalergenų) alergenų. Kada atopiškas vaikas paauga ir įsijautrina tokiems paplitusiems įkvėpiamiems alergenams kaip žiedadulkės ir namų dulkių erkių bei naminių gyvūnėlių alergenams, didėja rizika, kad jis taps jautrus tiems maisto alergenams, kurie kryžmiškai reaguoja su aeroalergenais. Pavyzdžiui, asmuo, alergiškas beržo žiedadulkėms, dažnai įsijautrina kai kuriems šviežiems vaisiams (obuoliams, persikams, abrikosams, vyšnioms), daržovėms (morkoms, bulvėms, salierams, krapams) ir lazdyno riešutams. Daug alergiškų žmonių reaguoja į skėtinių šeimos augalus: salierus, krapus, morkas, petražoles ir prieskonius, tokius kaip anyžiai ar koriandrai. Kiti kryžminių reakcijų tarp maisto alergenų ir žiedadulkių pavyzdžiai yra šie: kiečio ar pelyno žiedadulkės ir bananai, melionai, arbūzai, melionai; žolių žiedadulkės ir bulvės, žemės riešutai, grikiai, kviečiai ir pomidorai; lazdyno žiedadulkės ir lazdyno riešutai. Retesnės kryžminės reakcijos galimos tarp alergijos namų dulkių erkėms ir vynuoginių sraigių ar krevečių.
Lateksas, kuris randamas įvariuose natūralios gumos dirbiniuose (pvz., chirurginėse pirštinėse, balionuose ir pan.) turi alergenų, kurie kryžmiškai reaguoja su įvairiais maisto produktais, tokiais kaip kaštonai, avokadai, kiviai, ananasai ir bananai. Asmenys, žinantys, kad yra alergiški lateksui, gali būti taip pat alergiški šiems vaisiams ir jų suvalgius gali išsivystyti anafilaksinė reakcija - yra aprašyti keli mirties atvejai.
Nustačius specifinį IgE kraujuje, galima teigti, kad yra įsijautrinimas tam tikram maisto produktui ar įvyko kryžminė reakcija. Simptomai būna labai įvairūs. Kartais nebūna jokios ūmios reakcijos požymių. Pavyzdžiui, asmenys, alergiški obuoliams, nebūtinai yra alergiški beržo žiedadulkėms. Taigi, negalima teigti, kad kryžminės reakcijos turi įvykti ir jokiais būdais būtini maisto produktai neturėtų būti pašalinti iš dietos be atitinkamo ištyrimo ir klinikinės diagnozės. 

Burnos alergijos sindromas (BAS) dažniausiai pasireiškia žmonėms, alergiškiems kai kurioms žiedadulkėms, suvalgius šviežius vaisius ir daržoves, pvz. obuolius, persikus, vyšnias, riešutus, salierus, morkas ar pomidorus. Kartais šis sindromas gali išsivystyti nuo jūros maisto, pieno ar kiaušinių.
BAS metu po kontakto su specifiniu maistu 15 minučių bėgyje patinsta ar pradeda niežėti lūpos, skruostai, liežuvis ar ryklė. Paprastai šie simptomai išnyksta labai greitai.
Tai gana dažnas sindromas, pasireiškiantis apie 40-80 % suaugusių žmonių, turinčių alergiją žiedadulkėms. Ypatingai dažnas BAS žmonėms, alergiškiems beržo žiedadulkėms ir kuriems pasireiškia kryžminės reakcijos į obuolius, persikus ir lazdyno riešutus. BAS metu beveik visada kraujuje nustatomi specifiniai IgE antikūniai. 

Produktai, galintys sukelti maisto netoleravimo reakcijas

Plačiai žinomas laktazės trūkumas ar maisto priedų netoleravimas nėra vienintelės reakcijos, sukeltos imuninių mechanizmų, nedalyvaujant IgE. Koks maisto produktas yra netoleruojamas, priklauso nuo to, koks reakcijos atsiradimo mechanizmas: fermentinis, farmakologinis ar neaiškus. 

"Fermentinis maisto netoleravimas" reiškia, kad nepageidaujamą reakciją į maistą ar maisto priedą sukelia fermento trūkumas, kuris išryškėja suvalgius tam tikrą maisto produktą. Geriausiai žinomas fermentinės kilmės maisto netoleravimas yra laktazės deficitas, kuomet žmogus netoleruoja laktozės (pieno cukraus) dėl to, kad žarnyne trūksta fermento laktazės, kuri reikalinga virškinant šį pieno cukrų. Tai gali būti paveldimas trūkumas ar laikina žarnyno infekcijos pasekmė.
Kitos fermentinės kilmės maisto netoleravimo reakcijos yra labai retos. 

Farmakologinį maisto netoleravimą gali sukelti maisto priedai arba vazoaktyvūs aminai, randami maiste. Šiuo atveju simptomai gali atsirasti suvalgius net ir labai nedidelį kiekį maisto, kuriame yra vienas ar keli vazoaktyvūs aminai. Manoma, kad šių žmonių reakcijos į aminus, tokius kaip histaminas, tiraminas, feniletilaminas ir serotoninas, slenkstis yra sumažėjęs.
Daugiausia histamino ir tiramino yra randama fermentuotame maiste, tokiame kaip sūriai, alkoholiniai gėrimai, žuvies (ypač tuno konservuose).
Vazoaktyvūs aminai turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį kraujagyslėms.
Tiraminas yra reikšmingas migrenos ir lėtinės digėlinės vystymuisi, ypač pacientams, gydomiems nuo depresijos monoamino oksidazės inhibitoriais. 

•Neaiškios kilmės maisto netoleravimo reakcijos

Neaiškios kilmės maisto netoleravimo reakcijas sukelia maistiniai azodažai (pvz. tartrazinas) ir neazo tipo dažai (pvz.eritrozinas), skonį suteikiančios medžiagos (aspartamas, natrio glutamatas, sukeliantis kinų restorano sindromą), stabilizatoriai (sulfitai, benzoatai, benzoinė rūgštis, sorbitolis) ir antioksidantai (BHA-butilhidroksianisolis, BHT-butilhidroksitoluenas). Toli gražu ne visi maisto priedai ir ne visada vien tik jie gali sukelti netoleravimo simptomus. Sakysim, pacientams, netoleruojantiems nesteroidinių priešuždegiminių vaistų (pvz. aspirino, diklofenako), simptomus, ypač gerklų edemą, dažniau gali sukelti tam tikri maisto priedai (benzoinės rūgšties dariniai, azo ir neazo tipo dažai ir sulfitai).